Transkranijinė elektroanalgezija

Transkranijinė elektroanalgezija yra vietinio poveikio metodas, kai per elektrodus ir drėgnus hidrofilinius įklotus (arba naudojant elektrai laidų gelį) ant tam tikrų galvos sričių odos tepami atitinkamų parametrų impulsinė elektros srovė.

Veikimo režimas: srovės stiprumas - 0,3–1 mA; įtampa - iki 10 V; impulsų pasikartojimo dažnis - 60–100 Hz; impulsų trukmė - 3,5–4 ms, kartojant 20–50 impulsų grupėmis; impulsų forma - stačiakampė; darbo ciklas - 5:1–2:1.

Veikimo režimas: srovės stiprumas - 0,3-1 mA; įtampa - iki 20 V; impulsų pasikartojimo dažnis - 150-2000 Hz; impulsų trukmė - 0,15-0,5 ms; impulsų forma - stačiakampė; darbo ciklas - kintamas. Faktoriaus poveikis taip pat susijęs su elektrodinaminių pokyčių atsiradimu smegenų neuronuose, sinapsėse ir neuroniniuose ansambliuose, su jų konformaciniais pertvarkymais ir įvairiomis jų sukeltomis reakcijomis bei procesais.

Šio kineziterapijos metodo ypatumus lemia žymiai mažesnis srovės stiprumas, palyginamas su biologinės sistemos funkcionavimo energetiniais parametrais, ir didesnis faktoriaus dažninių charakteristikų kintamumas, palyginti su panašiais parametrais elektromiego terapijos metode. Būtent šie skirtumai leidžia gauti platesnį klinikinio poveikio spektrą.

Pagrindinis klinikinis poveikis: analgetinis, raminamasis, migdomasis, slopina abstinencijos simptomus, normalizuoja vazomotorines reakcijas, taip pat atstatymo ir regeneracijos procesus.

Įranga: „LENAR“ (terapinė elektroNARKozė), „Bi-LENAR“, „Etrans-1“, „Etrans-2“, „Transair-01“, „SEM-02“, „MDM-101“.