Fibrinogenas

Fibrinogenas (I faktorius) yra baltymas, daugiausia sintetinamas kepenyse. Kraujyje jis yra ištirpusios būsenos, tačiau dėl fermentinio proceso, veikiant trombinui ir XIIIa faktoriui, gali būti paverstas netirpiu fibrinu.

Fibrinogenas yra ūmios fazės baltymas, kurio koncentracija plazmoje didėja infekcijos, uždegimo, traumos ir streso metu. Fibrinogeno sintezę stimuliuoja hormonai (insulinas, progesteronas), riebalų rūgštys ir FDP. Tačiau pagrindinis fibrinogeno sintezės stimuliatorius yra IL-6 sekrecija, kurią vykdo makrofagai ir monocitai, reaguojant į FDP fagocitozę. Rūkančiųjų ir sergančiųjų diabetu fibrinogeno koncentracija kraujo plazmoje padidėja. Padidėjus fibrinogeno koncentracijai, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Moterų organizme fibrinogeno koncentracija yra didesnė nei vyrų, o jos padidėjimas su amžiumi joms labiau pastebimas.

Fibrinogeno koncentracijos kraujo plazmoje pamatinės vertės (norma)

[ 1 ], [ 2 ], [ 3 ], [ 4 ], [ 5 ], [ 6 ]